Aš esu Šarūnė – moterų ir nėščiųjų fotografė. Nors šiandien jau tvirtai stoviu savo svajonių profesijoje, viskas prasidėjo nuo vieno fotoaparato… prieš 15 metų. Tą dieną net nesupratau, kaip stipriai jis pakeis mano gyvenimą.

Nuo pat pirmų kadrų mane traukė žmonės – ne peizažai ar objektai, o tikros emocijos, žvilgsniai, šypsenos, prisilietimai. Gamta – gražu, bet širdis visada rinkosi žmogų. Fotografija ilgą laiką buvo tik hobis. Tik vėliau, po metų skaičių, grafikų, ofiso kėdžių ir visų tų „normalų darbų“, supratau, kad kažkas manyje labai tyliai, bet atkakliai šaukia: čia ne tavo kelias.

Ir tada… viską pradėjau iš naujo. Mokiausi, bandžiau, klydau, augau. Iš naujo atradau save. Ir taip pamažu gimė tai, kuo gyvenu šiandien.
3 metus studijavau fotografiją ir nuolat pildau savo žinių bagažą mokydamasi iš kitų patyrusių fotografų – kiekvienas susitikimas, paskaita ar kūrybinė stovykla man yra tarsi dar viena nauja spalva paletėje.

Dirbu studijoje, nes ten galiu valdyti šviesą, spalvas, nuotaiką – tarsi tapyčiau paveikslą, kuriame svarbiausias herojus esate jūs. Kuriu saugią ir šiltą erdvę, kurioje kiekvienas gali atsipalaiduoti ir tiesiog būti. Nebūti tobulas, nebūti pasiruošęs – tiesiog būti savimi. Tikiu, kad tik tada gimsta tikros nuotraukos.

Man artimos moterų istorijos, ypač nėštumo metas – tas trapus, bet nepaprastai stiprus laikas, kai kiekvienas žvilgsnis kupinas prasmės. Fotografuodama noriu ne tik užfiksuoti grožį – noriu parodyti jums, kokios nuostabios jūs jau esate.

O kai nefotografuoju?..
Tapau. Daugiausia tekstūrinius paveikslus – kai mano rankos panyra į dažus, o mintys nutyla, jaučiu ramybę ir visišką atsipalaidavimą. Tapyba man – meditacija.

O gyvenu aš… ten pat, kur ir gimiau. Esu iš Kauno, Dainavos. Ir nors pasaulis didelis, toli nepabėgau – su vyru ir mūsų pūkuota drauge Yuki pasilikome čia, Kaune. Mums čia gera.

Kartais pasvajoju apie…
Kartais tiesiog džiaugiuosi akimirka.
O kartais sėdžiu prie kompiuterio iki vėlumos redaguodama nuotraukas su puodeliu arbatos
Tai tiek.